Sakoma, kad valstybės rytojus gimsta šiandienos mokykloje. Tad vienas svarbiausių naujai susikūrusios Lietuvos valstybės uždavinių buvo sukurti stiprią tautišką mokyklą, pajėgią išugdyti brandų, patriotišką, išsilavinusį jaunimą. Neįsivaizduojamai sunkus, kone utopinis uždavinys rusinimo politikos laikotarpio paveiktam, Didžiojo karo nualintam ir Nepriklausomybės kovose kovojančiam kraštui. Ir vis tik 1919 metais tuometinės Kauno apskrities Aukštosios Panemunės valsčiaus Piliuonos kaime atidaroma dviejų komplektų pradinė mokykla. Iš viso 1919 metų pabaigoje Kauno apskrityje veikė 52 pradžios mokyklos, dirbo 60 mokytojų. Istoriniai dokumentai liudija, kad naujai įsteigta Piliuonos mokykla 1919 metais dar nedirbo: mokykla ataskaitose nurodoma kaip „vakuojanti“. Įsikūrusi mediniame, samdomame pastate, tuo laikotarpiu ji dar neturėjo jokio turto – nebuvo mokymo priemonių, baldų, buto mokytojui, pagalbinių statinių, nė lopinėlio žemės. Nebuvo net tualeto: skiltyje „išeinama vieta“ – brūkšnys. Labiausiai tikėtina, kad visa tai ir buvo „vakavimo“ priežastimi. Duomenys apie to meto mokytojus neišsamūs, tačiau keletas jų žinomi: 1919 metais mokytojavo (tik neaišku, ar mokė vaikus, nes mokykla tikrovėje neveikė) jaunas, 21 metų Veiverių mokytojų seminarijos auklėtinis Simas Gudauskas. Mokytoja Magdė Franckevičaitė baigiantis 1919 metams iš Piliuionos mokyklos buvo perkelta antrąja mokytoja į Zapyškio pradžios mokyklą, o į Piliuoną paskirtas mokytojas Motiejus Blažaitis. Dar apie vieną Piliuonos pradžios mokyklos mokytoją Augustą Timparą, mokytojavusį Piliuonoje nuo 1920 metų žiemos bent iki 1921 metų pabaigos žinome, kad jis rūpinosi gauti mokyklai iš valsčiaus žemės sklypą daržui. Beje, jo alga buvo 400 auksinų – taip buvo vadinamas laikinasis – iki lito įvedimo – Lietuvos piniginis vienetas. Tikrovėje tai buvo okupacinė Vokietijos markė – ostmarkė, pasirinkta ir dėl politinių – to norėjo Vokietija, ir dėl pragmatiškų – jų tiesiog buvo daugiausiai svetimų pinigų užtvindytame krašte – sumetimų. Tokio atlyginimo vertę dabar sunku įsivaizduoti: įvedus litą 1922 metų spalio 2 dieną, auksinai į litus buvo keičiami santykiu 175 auksinai už vieną litą. Taigi, mokytojas Augustas uždirbdavo … 2,29 lito.
1924 metais rugsėjo mėnesį mokykloje dirbo mokytoja Eugenija Radzivanavičaitė. Ji mokykloje dirbo bent iki 1927 metų.
1928 metais Aukštosios Panemunės valsčiaus Taryba nusprendė įvesti valsčiaus mokyklose privalomą pradinį mokymą. Tuo metu Piliuonoje mokytojavo du mokytojai, vaikų nuo 7 iki 14 metų buvo 134.
Apskritai, vertinant praėjusio amžiaus antrojo – trečiojo dešimtmečių mokyklų ir mokytojų darbą, ypač to laikotarpio pradžioje, sunku nesistebėti: iš kur imta jėgų, entuziazmo? Ištraukos – iš Kauno apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencijos, vykusios 1919 metų gruodžio 7-8 d. d. Kaune, Liaudies namuose (kalba netaisyta);
J. Kartanas, Jonavos dviklasės mokyklos vedėjas: „ Mokslas pradėtas spalių 1 d. su 50 mokinių. Dabar yra 115, dėl suolų trūkumo nepriimti 50 mokinių…. Išeinamos vietos blogam stovyje…. Butu naudojasi tik mokytojas vedėjas, antrai mokytojai buto nėra. Šviesai nieko negauta. Mokymo priemonių maža – vien globas (gaublys) ir žemėlapis…“
Vaicekauskaitė Elena, Vilkijos dviklasės mokyklos vedėja: „Mokslas pradėtas spalių m. 20 d. su 20 mokinių. Dabar 90 mokinių. Klasė viena su 15 suolų. 2 mokytojos mokina dviem atmainom…. Šviesai ir švaros palaikymui pinigų dar negavo… Išeinamos vietos pusiau sugriuvę, be durų… Mokymo priemonių nėr.“
J. Naujalis, Raudondvario valsčiaus Bernatonių pradžios mokyklos mokytojas: „Mokslas pradėtas spalių 20 d su 20 mokinių. Dabar liko tik 15 mokinių. Mokinių sumažėjo dėl agitacijos prieš mokyklą, kuomet po Apskrities Seimelio spalių 27-28 d. paaiškėjo, kad reikės prisidėti prie mokyklos laikymo… Kuro nėr. Šviesai ir švaros palaikymui nieko neduota… Išeinamos vietos sugriautos. Mokymo priemonių nėra.“
J. Naujokas, Raudondvario dviklasės mokyklos vedėjas; „ Mokslas pradėtas rugsėjo 20 d su 20 vaikų. Po savaitės buvo pertrauktas dėlei prasiplatinusios apylinkėje dėmėtosios šiltinės… Antru atveju mokslas pradėtas spalių 1 d. su 40 vaikų. Dabar yra 103 mokiniai, darbuojasi du mokytoju 1 klasėje. Kuro negauna….Šviesai ir švaros palaikymui nieko negauna. Išeinamų vietų visai nėra…. trūksta globuso…“
Tokia ar panaši padėtis – bemaž visose Kauno apskrities pradžios mokyklose. Apskrities pradžios mokyklų mokytojai Apskrities Seimelio sprendimu, tarnybos reikalais nuvykti iš savo mokyklų į Kauną 4 kartus metuose „gaudavo arklius“ – valsčius privalėjo skirti pastotę. Mokytojų konferencija nutarė gelbėtis gudraudami: vienais „arkliais“ važiuodavo 2-3 mokytojai iš skirtingų mokyklų pakeliui paimdami kolegas ir taip sutaupydami keletą „arklių“ važiavimui kitais darbo reikalais.
Stokojant ne tik mokymo priemonių, baldų, elementarių patogumų, bet ir maisto – iš nedidelio mokytojo atlyginimo buvo sunku išgyventi – mokytojai ne tik alko, bet ir sirgo. 1920 metų gegužės 20 dieną rašytame rašte Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamentui Kauno apskrities pradedamųjų mokyklų instruktorius A. Vokietaitis taip apibūdina (kalba netaisyta): „Pavasariui užėjus pastebimas mokytojų nusilpnėjimas ir susirgimas“ Toliau vardijami sergantys mokytojai: …Seredžiaus valsčiaus Pikčiūnų mokyklos mokytojas A. Michalkevičius – gydytojas pripažino džiovą. Plaučių uždegimu serga Rumšiškių pradžios mokyklos mokytoja M. Pečiulytė, Garliavos valsčiaus Jurginiškių mokyklos mokytoja E. Paulekaitytė, Veliuonos valsčiaus Systėnų mokyklos mokytojas P. Kirmonas. Seredžiaus valsčiaus Armeniškių mokyklos mokytoja O. Dabkytė. Tik dviejų vienerių metų mėnesių – 1920 kovo ir balandžio – žinios…
1939 metais pasaulis stovėjo ant dar vieno – antrojo per šimtmetį – pasaulinio karo slenksčio. Regisi, valstybei ir valdžiai buvo dėl ko rūpintis ir kam išlaidauti. Tačiau buvo žiūrima valstybiškai: taip, kaip vėliau niekada daugiau jokia valdžia į švietimo klausimus nebežvelgė: tais neramiais metais Piliuonoje pagal tipinį projektą buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1940 metų kovo mėnesį patvirtintame žemės sklypų mainų plane matyti, kad Kazimieras Garmus perleido statomos mokyklos sklypui 1,76 ha. nuosavos žemės. Valstybė mainais Kazimierui Garmui atidavė du gana atokiai vienas nuo kito esančius sklypus, esančius pakeliui į Guogų kaimą ir Bačkininkėlių dvarą. Bendras sklypų plotas – 1,6 ha. Buvusioje Kazimiero Garmaus žemėje, sklype prie kelio Aukštoji Panemunė – Pakuonis ir iškilo naujoji Piliuonos kaimo pradžios mokykla. Mokytojas Kazimieras Garmus, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, nuo pat lietuviškų mokyklų steigimo Kauno apskrityje pradžios mokytojavo Pakuonio valsčiuje, dvikomplektėje Pakuonio mokykloje.
Naujoje Piliuonos mokykloje buvo trys klasių komplektai: I-IV skyriai mokėsi dviejose jungtinėse klasėse, o V-VI skyriai – vienoje, taip pat jungtinėje. Naująja mokykla kaimas džiaugėsi neilgai, nes karo metais, judant fronto linijai ir vykstant mūšiams mokykla sudegė.
