Prie Nemuno nuo seno lietuvių gausiai gyventa. Piliuonos kaimas, esantis 5 km. žemiau Darsūniškio ir apie 14 km nuo Kauno, savo vardą gavo nuo to paties pavadinimo piliakalnio.Tėvų ir senolių atmintyje beraščių Piliuonos kaime nebuvo.Mokykla Piliuonoje pradėjo veikti 1919 m. Vieni pirmųjų mokytojų buvo M.Garmus ir G. Petrauskienė. Po Pirmojo pasaulinio karo K.Garmaus pastatytame erdviame name (žiūr. nuotrauką) buvo mokyklos patalpos.
Vėlesniais metais mokyklos pastatai ir mokytojai keitėsi, kol 1939 m. ant kalno prie Margininkų kryžkelės, K Garmaus paskirtame 4 ha sklype pagal tipinį projektą buvo pastatyta nauja mokykla. Deja, po penkerių metų ją sudegino frontas.Piliuonos mokyklos auklėtinės – žymi tautodailininkė Onutė Palubinskaitė-Jezerskienė ir muziejininkė Kazimiera Kairiūkštytė-Galaunienė.1919 – 1952 m.Piliuonos mokykla buvo pradinė, 1952 – 1961 m. – septynmetė mokykla.1960 metai buvo neeiliniai – lapkričio pabaigoje atidaryta nauja mūrinė mokykla.
Direktoriaus R. Nėniaus ir tėvų komiteto pirmininko J. Kerdoko iniciatyva 1993 m. sausio mėnnesį Taurakiemio seniūnija perdavė mokyklai dalį kultūros namų ir savivaldybės pastato.
Nuo 1993 metų rugsėjo pirmos dienos Piliuonos mokykla tapo vidurine. Tai brangi dovana apylinkės moksleiviams. Senojoje mokykloje liko pradinių klasių mokiniai, o vyresnieji persikėlė į naująjį pastatą.
Sunku būtų suskaičiuoti visus renginius, vykusius mokykloje per 80 metų. Formavosi ir kitos mokyklos tradicijos bei šventės. Kai kurios išliko iki šių dienų.
Mokyklinis gyvenimas tęsiasi, 2019 m. mokykla švęs 100 metų jubiliejų.
Piliuonos mokykloje direktoriais nuo 1955 metų dirbo:
V. Ždankus 1955 – 1956 m.
P. Skrebūnas 1956 – 1959 m.
K. Šerėnas 1959 – 1961 m.
V. Petrusevičius 1961 – 1967 m.
M. Gudynas 1967 – 1976 m.
L. Leliūnienė 1976 – 1986 m.
A. Šiaučiulis 1986 – 1989 m.
J. Jankūnas 1989 – 1992 m.
R. Nėnius 1992 – 2012 m.
J. Sergedienė 2012 – 2014 m.
Piliuonos mokyklos lietuvių k. mokytoja Gražina Rudnickienė sako:
MOKINYS, MOKYKLA, MOKYTOJAS – giminiški žodžiai. Jie turi gilią prasmę. Kiekvieno žmogaus atmintyje mokykla iškyla vis kitokiais prisiminimais. Ji laukia VISŲ: ir tu, kurie moko, ir tų., kurie mokosi. Varpelio skambesys ir vaiku balsai -brangiausia muzika mokytojo ausiai. Jo aidas rudenį atidaro duris į klasę, jo skambesys pavasarį – atveria kelius į pačią fantastiškiausią ir nepakartojamą pamoką – gyvenimą
Laikas begalinis. Iki mes per jį sparčiai keliaujame. Praeitis tampa istorija, kurios jau nepakeisi, o ateitis – tik vizija, svajonė
Mūsų vardai išbluks atminty ir laike. Liks tik žodis MOKYTOJAS. Tai žmogus, parodęs tiesesnį kelią, suteikęs viltį
Linkėčiau, kad šviestu mokyklos langai, „kol Nemunas bus” (P .Širvys).
