Tursono Revu žygiavo per mišką: kopė į kalnus ir leidosi žemyn, stebėjo upelį, klausėsi paukščių balsų ir dar daug atskleidė miško paslapčių. Suskaičiavo lapių olas. Ant marių kranto virė sriubą.
Žygis buvo nuostabus. O vaikai – geriausi pasaulyje. Mokantys ištiesti pagalbos ranką, kantriai ir ištvermingai įveikiantys kliūtis. Su jais – nors į Mėnulį.
