Gimnazijos mokiniai dalyvauja projekte kurį finansavo Niujorko Olgos Lengyel Holokausto tyrimų institutas. Vykdydami projekto veiklas šeštokai ir aštuntokai lankėsi Kauno IX ir VI fortų muziejuose. Patys fortai – tai dalis XIX pab.- XX a. pr. Rusijos imperijos pirmojo rango karo tvirtovės – Kauno – žiedinės gynybos elementų. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečių kariuomenei puolant Rytų kryptimi, bent kiek svarbesnio vaidmens ginant Kauną jie nesuvaidino.
Tačiau ši fortų istorijos dalis, galima sakyti, yra pati romantiškiausia. Tarpukario Lietuvoje IX forte veikė kalėjimas, kuriame bausmę atlikdavo ir politiniai, ir kriminaliniai kaliniai. O tikrasis siaubas forte įsivyravo Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet jis okupacinės nacių valdžios buvo paverstas Europos ir Lietuvos žydų kankinimų ir žudymo centru: iš viso čia buvo nužudyta apie 50 tūkstančių žydų iš Lietuvos ir daugelio Vakarų Europos šalių. VI fortas taip pat tarnavo mirčiai: jame vokiečių karo valdžia buvo įrengusi karo belaisvių stovyklą.
Lankydami muziejau ekspoziciją susipažinome su neįprasta ir baugia tikrove: požemiai, kameros, eksponatai byloja apie daugelio tūkstančių niekuo nekaltų žmonių paskutinius gyvenimo potyrius. Ką turėjo jausti iš gimtinės išplėšti, išskirti su šeimomis, pažeminti, iškankinti žmonės žinodami, kad tai – jų paskutinė gyvenimo stotis? Ar tikėjosi išsigelbėti, išlikti? Ar viltis jau buvo juos apleidusi? Sunkūs klausimai, kurių nebėra kam užduoti…
VI forte aplankėme karo technikos ekspoziciją: matėme šarvuotą techniką, lėktuvus, net mobilią kepyklą, kurioje per parą kariams galima iškepti iki 3 tonų duonos: užtektų visai divizijai.
Tolimesnės projekto veiklos – patirtų įspūdžių apmąstymas, piešiniai, ekspozicijos įrengimas – dar laukia savo eilės. Pasistengsime apie tai ką sužinojome ir patyrėme menine kalba perduoti visai mokyklos bendruomenei. Lietuvos Respublikos Seimui 2020 metus paskelbus Lietuvos žydų istorijos metais turime ir progą, ir pareigą bent tokiu būdu pagerbti tuos, kurių istorija ne vieną šimtmetį klostėsi Lietuvos žemėje.
Mokytojai Dalia Bubelienė ir Romas Vilčinskas
