Spalio 12 dieną, lietingą ir vėjuotą šeštadienį, atstovavau (šį kartą, gaila – tik vienas) mūsų gimnaziją jau 11 tradiciniame patriotiniame pėsčiųjų žygyje. Šis buvo skirtas Lietuvos Šaulių sąjungos šimtmečiui ir Tauro bei Dainavos apygardų partizanams atminti. Ankstesnių žygių metu išvaikščiojome visas įdomesnes Prienų rajono seniūnijų vietas: maršrutai siekė ir Alytaus, Kaišiadorių savivaldybių teritorijas. Šį kartą startavome Stakliškių seniūnijoje ir 25 km maršrutu atėjome į Trakų savivaldybės Aukštadvario miestelį. Rengėjai – Prienų savivaldybės Jiezno seniūnija ir Kauno Vytauto Didžiojo 2-os šaulių rinktinės Prienų 206 šaulių kuopa – šį kartą parengė keletą naujovių. Nauja buvo tai, kad šiame žygyje pirmą kartą dalyvavo Lietuvos kariuomenės kariai iš Marijampolės karinio dalinio, tad bendra rikiuotė ir skaičiumi, ir uniformų, vėliavų gausa buvo išskirtinė.
Starto vieta – taip pat išskirtinė: garsusis Gojaus ąžuolas Stakliškių seniūnijoje, spėjama, skaičiuoja gal jau penktą amžiaus šimtmetį ir mena vos ne Vytauto Didžiojo laikus. Dalis maršruto ėjo taip pat istorine įžymybe – buvusiu karališkuoju vieškeliu, kuriuo, neabejojama, paties Vytauto ir jo palydos ne syk keliauta, kadaise gabentos prekės, paštas ir taip pat traukė kariai. Aplankėme atkurtą Lietuvos partizanų žeminę, uždegėme žvakutes, aidėjo šautuvų salvės partizanų kovai ir aukai pagerbti.
Žygiuodami kirtome net 15 Stakliškių ir Aukštadvario seniūnijų kaimų ribas, tačiau žemi debesys, nuo dulkiančio lietaus priartėjęs horizontas dalies jų net neleido pamatyti. Dalis kaimų – ypač vadinamųjų miško viensėdijų, išsidavė tik daugiau ar mažiau naudojamais miško keliukais, nuo pagrindinio vieškelio sukančiais į abi puses. Ir apskritai – tokiame sunkiame, raižyta vietove vykstančiame žygyje, ne visuomet yra galimybė grožėtis aplinka: žiūri po kojomis ir stengiesi neatsilikti nuo priekyje einančiųjų.
Žygeiviai, kaip visuomet, buvo pavaišinti svetingų kaimo bendruomenių: Vyšniūnuose gavome karštos sriubos o finiše – Aukštadvaryje – kareiviškos košės ir arbatos.
Gaila, kad aplinkybės, oras ar ryžto stoka neleido suburti, kaip ankstesniuose žygiuose, gimnazijos komandos, palaikyti vieniems kitus ir kartu džiaugtis sėkmingai įveikus išbandymus. Tikiuosi, kiti maršrutai suvilios daug mūsų bendruomenės narių.
Romas Vilčinskas, istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas.
